Gizos piramidės yra vienas iš seniausių ir įspūdingiausių pasaulio statinių. Pastatytos prieš tūkstančius metų jos liudija praėjusių civilizacijų inžinerijos pasiekimus. Keliaukite laiku ir susipažinkite su senovinio pasaulio stebuklais.

Piramidė – tai statinys, sudarytas iš trikampio formos šonų, susijungiančių statinio viršūnėje. Egipte yra virš 100 piramidžių, kurių dauguma pastatytos kaip kapavietės faraonams, nors nė viena iš jų nėra tokia atpažįstama, kaip piramidės Gizoje. Piramidžių yra ir kitose pasaulio vietose, įskaitant Italiją, Indiją ir Meksiką.

Piramidės Gizoje buvo pastatytos prieš 4 500 metų, valdant ketvirtajai dinastijai, Egipto aukso amžiaus metu. Jų statymas apytikriai užtruko 85 metus, o statė jas trys faraonų kartos: Cheopsas, jo sūnus Chefrenas ir anūkas Mikerinas. Jų kapaviečių šonuose pristatytos trys mažesnės „Karalienių piramidės“.

Didžioji piramidė, pastatyta Cheopso, buvo pirmoji ir didžiausia piramidė Gizoje. 139 metrų aukščio, ši piramidė beveik 4 000 metų buvo pats aukščiausias žmogaus sukurtas statinys pasaulyje. Piramidė pastatyta taip, kad lygiuotų su visomis keturiomis pasaulio kryptimis ir būtų atsukta tiesiai į šiaurę – stulbinantis architektūrinis pasiekimas. Šalia didžiosios piramidės yra Cheopso laivas – visiškai laiko nepaliesta saulės valtis, kuria po mirties faraonai plaukdavo į pomirtinį pasaulį.
Patyrinėkite šią vietą

Chefreno piramidė (su balta viršūne) atrodo lyg būtų aukščiausia iš visų trijų, bet tai tik iliuzija: nors ir yra mažesnė, ji atrodo aukštesnė, nes pastatyta ant iškeltos pamatinės uolienos. Stebina tai, kad šios piramidės simetriški šonai ir identiški kampai buvo padaryti naudojant paprastus įrankius, pvz., uolekčius ir svarelius.

Naršykite šią vietą

Didysis sfinksas – tai skulptūra, tikriausiai vaizduojanti karaliaus Chefreno galvą ant liūto kūno. Sfinksas yra mistinė būtybė, kuri faraonų tikėjimu užtikrindavo saulės dievo malonę pomirtiniame gyvenime. Šimtmečius didysis sfinksas stovėjo palaidotas po lakiuoju dykumos smėliu, tačiau dabar jis yra visiškai atkastas.
Patyrinėkite šią vietą

Trečioji ir mažiausioji piramidė Gizoje yra Mikerino kapas, esantis pietinėje komplekso pusėje. Mikerino piramidė yra tiek istorinių vertybių, tiek archeologinių nusivylimų šaltinis. Pirmiausia, žmogaus kaulai, rasti piramidės viduje, pasirodo buvo atnešti iš kitos vietos, o po to piramidėje atkastas sarkofagas nuskendo sudužus jį gabenančiam laivui.
Patyrinėkite šią vietą

Niekas nėra garantuotas, kaip ši antikinė bendruomenė statė tokius didžiulius monumentus. Statant piramides reikėjo gabenti didžiulius akmens luitus į Gizos plynaukštę, o tada naudojant rampas, skriemulius ir svertus, juos sukrauti tiksliu kampu. Dešimtys tūkstančių apmokamų darbininkų (ne vergų) statė didžiąsias piramides, kurios buvo techniškai sudėtingesnės nei ankstesnės laiptų tipo piramidės.

Mirus faraonui jo kūnas būdavo mumifikuojamas 70 dienų, smegenys ir vidaus organai būdavo išimami. Mumija tuomet įvairių ritualų metu, įskaitant ir burnos atvėrimo ceremoniją, kad faraonas galėtų kvėpuoti ir kalbėti pomirtiniame gyvenime, būdavo „prikeliama gyvenimui“. Tada mumijos būdavo paguldomos į medinį karstą ir akmeninį sarkofagą. Kai kurioms mumijoms būdavo uždedamos kaukės, pvz., tokios kaip daug vėliau atrasta karaliaus Tutanchamono kaukė, matoma „Google“ kultūros institute.

Piramidės buvo statomos senosios sostinės Memfio pakraščiuose, o šiuo metu yra netoli dabartinės Egipto sostinės Kairo. Nors tai, kad piramidės yra taip arti šio besiplečiančio miesto yra patogu turistams, joms kyla rimtas pavojus dėl triukšmo, šviesos ir oro taršos.